Bendraudama su daugybe moterų pastebiu, kad vis dažniau tampa patogu „dangstytis” aukštomis frazėmis, tarsi pateisinant nenorą plėstis, augti ten, kur Aukštesnysis Aš kviečia augti.

Kaip žinoti, kad neleidi sau kažko matyti?

Pabandyk tokį pratimą: kai jauti, kad santykyje su kitu kažkas „kabina” (gal nusivylei, erzina, pykdo, veda iš pusiausvyros, jautiesi prie šio žmogaus nevykusi…) – vizualizuok, kad jūs stovite atsisukę vienas į kitą, bet tas kitas priešais save laiko į tave atsuktą veidrodį.

Tu šoki savo gyvenimo šokį, bet savęs nematai iš šalies. Tu galvoji, kad šoki vienaip, o pasižiūri į tą Veidrodį – pamatai, kad viskas ne taip, kaip įsivaizdavai, pamatai save kitokią. Ir tada kaltini tą žmogų, kad prie jo tu tokia. Kad taip jautiesi, taip save matai.

Arba priskiri tam žmogui tokias savybes, kurias tu pati turi (gal užgniaužusi, o gal jų neleidi sau – pavyzdžiui pyksti, kad vyras arba bendradarbė pritingi, o pasirodo, kad tai tu pati neleidi sau atsipalaiduoti). Tuomet ima pyktis arba sakai, kad tave nuvylė.

Niekas mums nieko nepadaro savo paties elgesiu. Tas kitas tavęs nenuvylė ir tu nepamatei to žmogaus „kitoje šviesoje”.

Tu pamatei save kitoje šviesoje. Tai per santykį mes pažįstame save. Tokiu pat būdu Kūrėjas per Mus pažįsta Save.

Idealiu atveju nei kitų žmonių elgesys, nei jūsų savybės mūsų neturi išvesti iš pusiausvyros. O jeigu matai, kad kiti žmonės nuolat tave įtakoja ir jautiesi, kad jie arba aplinkybės tave valdo – susirašykime, turiu pasiūlymų, kaip tapti pačiai atsakingai už savo gyvenimą ir gebėti išlaikyti vidinę harmoniją.

Su meilė,

Inga